trogai

×trõgai (vok. Trage) sm. pl. (2) K, KŽ, Smn; R353, MŽ473, N tokie ant rogių dedami iš kartelių sukalti rėmai: Rogių trõgai iš lentų Pns. Prisikrovęs pilnus trogùs vaikų nuvažiavo Pns. Aš trõguosa nevažiuosiu Kpč.